Šalavijas

(lot.k. Salvia officinalis)

    Šalavijai vaistams buvo vartojami jau gilioje senovėje. Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „salvare“, kuris reiškia gydyti, gelbėti. Gyvavo net toks priežodis: „Kodėl žmogus turėtų mirti, jei darže žydi šalavijas?“

    Tai vienas iš mistinių augalų. Kuris buvo naudojamas įvairiuose ritualuose. Tarkim indėnai naudojo šalaviją kaip smilkalą, prieš ritualą erdvės išvalymui ir paruošimui.

    Druidai šalavijui priskyrė dar svarbesnių ypatybių. Jie manė, kad šis augalas turi itin daug jėgos, padeda nuspėti ateitį ir palaiko ryšį su mirusiųjų pasauliu. Šamanai jį naudoja prieš astralines keliones, siekdami palengvinti astralinio kūno atsiskyrimimą nuo fizinio. Teigiama, kad šis augalas stiprina aiškiaregystės galias, išlygina disbalansą astraliniame kūne.

     Taip pat jį naudojo prie epilepsinių ir kitų traukulius provokuojančius susirgimus, kaip arbatą ir tiesiog šviežiai nuskinto lapo pakramtimu. Šalavijuje gausu eteriniu aliejų kurie veikimas juntamas jau pirmąją minutę.

    Senųjų žiniuonių sukauptos žinios apie šalavijo naudingumą yra patvirtintos moksliniais eksperimentais. Medicinoje jis laikomas stebuklingu vaistu gydant karščiavimą, kosulį, reumatizmą.

    Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus (jo sudėtyje yra cineolio, tujono, pineno, salveno, borneolio, kamparo ir cedreno). Be to, lapuose yra rauginių ir karčiųjų medžiagų, gleivių ir organinių rūgščių, vitaminų C, B1, P, PP ir mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, mangano, vario, cinko, aliuminio, stroncio).

    Vaistinis šalavijas pasižymi uždegimą malšinančiomis, sutraukiamosiomis ir baktericidinėmis savybėmis. Augale esančios rauginės ir organinės rūgštys, taip pat kai kurios eterinio aliejaus sudedamosios dalys stabdo bakterijų dauginimąsi, ypač greitai ir stipriai veikia auksinius stafilokokus.

    Šalavijų preparatais skalaujama burnos gleivinė ir gerklė gydant gerklės skausmus, taip pat skalavimas ar tamponėliai padeda kraujuojant dantenoms, klibant dantims, nuo parodontozės, gydo pūlingus dantų židinius. Šalavijai gerina virškinimą, mažina rūgimą ir dujų kaupimąsi žarnyne, iš kvėpavimo takų ir skrandžio šalina gleives.

    Šalavijų preparatai stiprina visą organizmą, saugo nuo insulto, taip pat vartojami išoriškai sergant lėtinėmis odos ligomis.

    Šalavijai stiprina centrinę nervų sistemą, mažina padidėjusį kraujospūdį, malšina stuburo skausmus, stabdo kraujavimą, gydo kvėpavimo takų ligas, padeda atsikosėti, skatina tulžies sulčių ir šlapimo išsiskyrimą.

    Šalavijų preparatų geriama sergant gastritu, tulžies ir šlapimo pūslės uždegimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

    Be to, šalavijai veiksmingai mažina naktinį prakaitavimą, kuris būdingas sergant tuberkulioze, lėtiniu bronchitu, pneumonija, įvairiomis infekcinėmis ligomis, klimakteriniu periodu.

    Augalas slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojamas norint nutraukti kūdikių maitinimą krūtimi. Šalavijas tonizuoja širdies darbą, kraujodarą, nervų sistemą, po ligos sugrąžina organizmo pusiausvyrą, normalizuoja apetitą, virškinimą.

    Šalavijas efektyvus sergant tiek fiziologine, tiek psichologine depresija, jis sugrąžina gyvybės energiją ir gyvenimo skonį jį praradusiems.