(lot.k. Filipendula ulmaria)

Vingiorykštės preparatai skatina skysčių, tulžies išsiskyrimą, turi bakterijas naikinančių, kraujavimą stabdančių savybių. Taip pat naudojama organizmui stiprinti, sergant gripu, bronchitu, lariningitu, sloga, inkstų bei šlapimo takų ligomis.

Gydomąsias pelkinės vingiorykštės funkcijas nulemia biologiškai aktyvių medžiagų asortimentas –salicilo rūgštis (gamtinis aspirinas), vitaminas C. Pelkinė vingiorykštė pirmauja tarp kitų vaistingųjų augalų gydant ar profilaktikai širdies kraujotakos sistemos ligas: infarktus, insultus, cholesterolio perteklių kraujyje, varikozę, kapiliarų pralaidumą, diabetines opas, tachikardiją, hipertoniją.

Pelkinė vingiorykštė yra susijusi su aspirino atsiradimu. 1830 m iš šio augalo pirmą kartą buvo išskirti salicilatai – medžiagos, turinčios priešuždegiminį veikimą. Po 6 metų, farmacinė kompanija „Bayer“ šių medžiagų pagrindu sukūrė ir susintetino acetilsalicilą, kurį pavadino aspirinu.

Salicilatų poveikyje, kaip teigia liaudies medicina, pelkinė vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu ir visiškai neturi organizmui šalutinio poveikio, būdingo aspirinui, t.y. nesukelia skrandžio opos ir kraujavimo iš virškinamojo trakto.

Pelkinė vingiorykštė rekomenduojama vartoti skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimams, žarnyno opaligei gydyti. Pagal liaudies mediciną, ji viena iš geriausiai virškinimo sistemą veikiančių augalų. Manoma, kad vingiorykštė apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą (gastritą), malšina pykinimą.

Maistui:

Jauni vingiorykštės lapai ir ūgliai naudojami salotoms.

Kita:

Vingiorykštėje esančios medžiagos paveiktos spalvos fiksatoriais audinius dažo geltonai arba juodai.