kas palaiko ligą..

Keliautojas paklausė senojo taoistų meistro, sėdinčio ant laiptelių:

Sakykite, kas palaiko lėtinę ligą?

„Mintys ...“ atėjo atsakymas.

„Kodėl žmonės tiek daug galvoja apie savo ligas?“

„Nes jiems jų reikia ...“ nusišypsojo meistras.

- Reikia? Kam? - nusistebėjo keliautojas.

- Poilsiui. Nuo kasdienybės. Ir to, ko nesinori daryti ...

Keliautojas pritilo, apmąstydamas tai, ką išgirdo.

„Bet jei žmonės eina pas gydytojus, tada jie vis tiek nori ligų atsikratyti?“ - abejodamas tarė jis.

„Jie nori atsikratyti nemalonių simptomų, - gūžtelėjo pečiais senolis, - O ne nuo ligų, saugančių juos nuo savęs ...“

„Nuo savęs ...“ pakartojo keliautojas.

Keliautojas papurtė galvą ir paklausė:

- O ar neįmanoma išsigydyti kaip ką nors efektyviau?

- Galima ... Bet tada reikia pakeisti savo gyvenimą.

- Kaip?

- Ligos atveju teisinga pakeisti viską, kas jums nepatinka, į tai, ką norėtumėte daryti ir kas teikia malonumą darbe ir kasdieniame gyvenime ... Tuomet liga iš pagalbininko pavirs kažkuo nereikalingu ir trukdančiu, todėl pradės silpnėti ...

Senukas pritilo, pažiūrėjo į netoliese augančią laukinę gėlę ir tęsė:

„Bet pakeisti gyvenimą sunku ... Sirgti lengviau ... Ir susiradus kvalifikuotą gydytoją, periodiškai mėgaukis poilsiu, tuo giliau pasineriant į ligą.

„Mgm ...“ pagalvojo keliautojas.

- O ką šiuo atžvilgiu rekomenduotumėte gydytojams?

- Nekreipti dėmesio į simptomus, o ieškoti priežasčių. Ir motyvuoti žmones keistis, nepaisant jų nuožmaus nepasitenkinimo ir galingo pasipriešinimo ...

- O jei gydytojai nežino kaip?

„Tegul mokosi, jei nori tapti GYDYTOJAIS, keičiančiais likimą“, - nusišypsojo taoistas. Būti simptomų gydytoju yra paprasčiau, patogiau ir pelningiau... Bet anksčiau ar vėliau dingsta prasmė ir malonumas dirbti šį darbą ...

Jis akimirkai nutilo ir pabaigė:

- Ir tada gyvenimo pabaigoje nebus ko prisiminti ...