(lot. Pinus silvestris)
*******************
Pušų spyglių aliejus gaminamas rankomis nenaudojant jokių mechanizmų. Spygliai trinami delnais, kol nueina viršutinis dangalas ir išsiskiria sakingas aliejus, bei visas kambarys pakvimpa mišku... Vėliau jie brandinami (fermentuojasi) šalto spaudimo alyvuogių aliejuje. Pagamintas pušų aliejus puikiai tonizuoja, lygina, stangrina odą, suteikia sveiką spalvą, veikia prieš uždegimus, ramina sanarių skausmus, peršalus įtrinama krūtinės sritis. Jis gerai pasiskirsto, maloniai isigeria, odoje nepalieka blizgesio, atstato elastingumą, gali padėti prie celiulito. Greitai isiskverbia į giluminius odos sluoksnius, maitina ją iš vidaus, paviršiuje sudaro apsauginę lipidų plėvelę, skatina odos regeneraciją, apsaugo nuo UV(ultravioletinių)spindulių. Tinka ir einant i soliariumus, jau išbandėme. Rekomenduojame tepti ant drėgnos odos. Tinka kasdienei visų odos tipų priežiūrai, masažui, po pirties, vonios ar kaitinimosi saulėje. Drėkina ir minkština sausus, skilinėjančius nagus, sukietėjusią odą alkūnių, pėdų. Aliejaus sudėtyje yra gintaro rūgšties, ji pagerina deguonies pasisavinimą ląstelių lygmeniu, atstato jų gyvybingumą, stiprina organizmo imunitetą. Taip pat yra vitamino C (kuris jaunina odą) rauginių medžiagų, iki 1,3 eterinių aliejų, alkaloidų ir sakų. Nuo odos aliejaus perteklių po 10min.nuvalyti drėgna servetėle.
**************
Šiek tiek daugiau apie pušį ir aliejų besidomintiems:
Pušelė plačiai apdainuota lietuvių tautosakoje, bei labai mylimas medis Lietuvoje. Pušį pavadinčiau medžiu Gyduoliu, dėl to jog visas medis yra gydantis (kamienas, sakai, spygliai, pumpurai ir net konkoreziai, jau nekalbant apie sakingus pavasarinius ugliukus), bei savo gydomosiomis galiomis dalinasi per kiaurus metus, amžinai jaunas, stiprus ir kvepiantis mišku...
Taip ir aliejus jaunina ir stiprina odą, čia jau patiems spręsti ar dėl vaistinių medžiagų ar dėl gamtinių galių.
Jau nuo seno yra žinoma, kad augalo išskiriamas kvapas ir skonis turi suptilų poveikį, pajautiminiui pasauliui, suptiliesiems Žmogaus kūnams, tokiems kaip eteriniam, emociniam, mentaliniam. Kas paprasta kalba reikštų veikia ir harmonizuoja mūsų emocijas ir jausmus, o per tai švelnina tikrąją mūsų ligų ir nesėkmių priežastį. Tai žinojo ir plačiai naudojo senovės Žiniai, Išminčiai ir Gyduoliai, būtent jie paliko mums neįkainuojamą paveldą savo raštuose. Deje lietuviškų praktiškai nėrą išlikę tad perduodama iš lūpų į lūpas kaip liaudies medicina.
Vedose, Tibeto, Kiniečių, Japonų medicinoje yra išlikę raštai kuriems daugiau nei 2000 metų, kai kuriems ir 5000 metų kuriuose gydomosios receptūros paremtos būtent skonių ir kvapų puokštėmis, kurios veikdamos žmogaus slaptuosius kanalus per jusles, potyrius harmonizuoja Visuminę Žmogaus sistemą, o per tai ir sveikatą.
Štai ką daktaras Edvardas Bahas rašo apie pušį, galbūt bus ydomu ir Jums:
„Tiesi, kryptinga ir susikoncentravusi kaip ir pats medis, pušies esencija dovanoja suvokimą, kuris yra kaip pirmas žingsnis į permainas, kitaip tariant jaunystę. Pušis valo, ramina ir apsaugo sąmonę, suteikdama duodama patikimą ryšį tarp proto ir širdies. Ji leidžia žvilgtelėti už nesėkmių, praradimų, kaltės jausmų, savo pačių menkinimo skraistės, kuri neleidžia adekvačiai priimti gyvenimo pamokų arba priimamos per nelyg lengvabūdiškai atsisakant giluminių gyvenimo patirčių. Pušis padeda teisingai įsisavinti šias pamokas ir pakelia vyksmą į kokybiškai kitą suvokimo laiptelį. Jinai padeda apsispręsti ir dirba su tokiomis problemomis kaip blaškymasis (šokinėjimas nuo vienos situacijos prie kitos be tikslo ir esmės), nenorėjimą prisiimti atsakomybės, negebėjimą jausti ryšio tarp realybės ir dūšios, pastovaus vidinio dialogo ir refleksų. Ramina protą ir mintis.“
Visos surašytos medžio savybės yra perkeliamos į aliejų, dėl to yra kruopsčiai pasirenkamas rinkimo bei gaminimo laikas.
Su meile, Monika