istorija apie aukojimąsi..

..Kartą vienoje karalystėje gyveno grafas su žmona. Jiedu turėjo pasakiškai gražų rožių sodą. Garsas apie rožes pasklido po visą karalystę ir už jos ribų.. daugelis žmonių norėjo įsigyti tų rožių. Grafas labai mylėjo savo rožes ir be galo jomis didžiavosi, o ypač kad jos taip reikalingos kitiems. Kiekvieną sykį kai nuskindavo rožę, kad ji būtų dar tobulesnė, jis nešdavo savo žmonai prašydamas iš jos vieno kraujo lašo, nes nuo jo, rožės atrodė dar labiau spindinčios ir pribloškiančios. Ir ji duodavo. Diena po dienos duodavo..

Vieną dieną jis atėjo su glėbiu rožių ir rado ją vos gyvą... bet vis tiek, kaip visuomet priklaupė prie jos.. prašydamas to kraujo lašo. Ji sako:

- nebegaliu.. nebeturiu jėgų..jei duosiu dar nors vieną lašą, mirsiu.

Bet grafas nesiliauja prašęs, sako:.. na pažiūrėk juk jos tokios gražios tik vieną lašelį..

ir ji davė tą paskutinį lašelį ...ir mirė.

Pirmą kartą kai išgirdau šią istoriją man ji pasirodė šiurpi. Bet ar mes moterys, ne taip elgiamės daugeliu atveju  ...