(lot.k. Plantago lanceolata)
Lietuvoje auga 4 gysločių rūšys (plačialapis, siauralapis, smiltyninis ir plaukuotasis gysločiai), visos jos tinka sveikatai. Netinka ir palei kelius, takus ar kiemuose augantys gysločiai, nes jie gali būti užteršti. Geriau keliaukite į mišką, laukus arba gysločių pasisėkite savo darže.
Šis gyslotis labai panašus į įprastą gyslotį, kurio lapai yra apvalūs. Gydymui naudojami šio augalo lapai, žiedai bei sėklos, kai tenka malšinti uždegimą, skausmą, spazmus, gydyti žaizdas, kosulį, mažinti kraujo spaudimą, žadinti apetitą.
Lietuvių liaudies medicinoje yra paplitęs būdas, kai skauda ausį, ar neprigirdima, imamas siauralapio gysločio lapas, susukumas į triubelę ir įdedamas į ausį. Ištraukia negandą.
Kai naudojama prie pneumonijos, bronchito, pleuritas, kokliušo, kosulio su gausiomis išskyromis: reikia 3 šaukštus susmulkintų šviežių gysločio lapų užpilti stikline karšto verdančio vandens. Po dviejų valandų, kai pritrauks, perkošti. Gerti po šaukštą užpilo tris–keturis kartus per dieną 15–20 minučių po valgio.
Kai naudojama prie cukrinio diabeto: reikia 1,5 šaukšto šviežių gysločio sėklų užpilti stikline karšto vandens, uždengti ir lėtai virti 5 minutes. Po valandos, kai pritrauks, perkošti. Gerti po šaukštą 3 kartus per dieną 15–20 minučių prieš valgį. Gydymo trukmė: 1,5–2 mėnesiai.
Kai naudojama prie parodontozės ir stomatito: reikia 2 šaukštus šviežių gysločio lapų užpilti stikline karšto vandens, uždengti. Po valandos, kai pritrauks, perkošti. Tokiu užpilu reikia skalauti burną 3–4 kartus per dieną.
Pastaba: kai yra gastritas su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, mažinamas kraujo krešumas, pastebimas polinkis susidaryti trombams, gysločio preparatų negalima vartoti į vidų.