(lot.k. Chelidonium majus)
*******************
Yprastai aliejų gaminu ankstyvą pavasarį iš pirmutinių ugniažolės lapelių, tuomet daugiausia gydomųjų galių, kurias augalėlis sukaupė per žiemą.
Aliejus turi stiprų šildantį poveikį, isigėręs į giluminius odos sliuoksnius dar ilgai išsaugo šilumą, tad labai tinkamas prie reumatinių skausmingų sąnarių, nepatartina tepti tiesiai ant žaizdų, gali nudeginti. Aliejus lygina ir dezinfekuoja odą, del to yra tinkamas prie yvairių odos negalavimų, randų po nudegimų, atšerpetojimų, karpų, nuospaudų, audinių minkštinimui. Tik išoriniam naudojimui!
Vaistinėje žaliavoje randama apie 20 įvairių alkaloidų. Svarbiausia jų – chelidoninas. Be to, yra flavonoidų, organinių rūgščių, saponinų, mineralinių druskų ir šiek tiek eterinio aliejaus, vitamino C, bei provitamino A.
Aliejus naudojamas atsargiai, tepamas negausiai perteklių nuvalant drėgna servetėle, galima naudoti visom probleminėm odos vietom tepti, išskyrus dekolte, paakių, pažastų zonas.
Įspėjimas! Aliejų patartina laikyti toliau nuo vaikų, kadangi ugnežolė yra nuodingas augalas ir į vidų nenaudojamas.
**************************
Su meile, Monika