moteriškas saugumas

    Kai grįžau iš metus laiko trukusio atsiskyrimo 2012-2013 metais. Tai reiškia buvau miškuose, be telefono, soc. tinklų ir tyloje.

Iš tiesų būtent ten patyriau, kaip man pačiai yra ką veikti su savo vidiniu pasauliu. Būtent ten, būnant atsiskyrime patyriau daug proto prašviesėjimų, kaip vadinu nušvytimo akimirkų :) ir širdies atvirumo akimirkų..

    Iš tiesų  atėjo daug aiškumo.. Vienas iš pagrindinių yra tai.. kad mes regis tik skubam, bėgam.. tenkinam kažkieno reikalavimus ir net neaišku ar savo pačių sugalvotus..  realiai negyvenam. Taigi ta trumpa patirtis leido iš tiesų patirti kas yra gyvenimas. Tikras gyvenimas. Įdomu buvo tai, kad iš tiesų tikrasis gyvenimas yra mūsų viduje, o ne išorėje.. Kitaip nuo to kaip jaučiame ryšį su savimi, priklauso ir išorė. Kai viduje ramu, ramu ir išorėje, kai viduje jaučiuosi laiminga, tai ir išorė patvirtina. Galiu pasakyti, kad pirmą pusę metų buvo tikrai nelengva, lindo labai daug per laiką sukauptų, neišgyventų, supresuotų ar kažkur užkištų dalykų, taigi visa tai palengva kilo, ką reikėjo... išmokti pačiai ... kaip su visu tuo tvarkytis... kaip paleisti.. .. Palaipsniui visa lengvėjo. Ir buvo akimirkų kai iš tiesų jaučiau pilnatvę savo viduje. Kito žodžio kogero nerasčiau. .. Kai grįžau į sociumą.. taip kurį laiką dar buvau toje taikos, ramybės, harmonijos su savimi būsenoje, bet maždaug už 6 mėn pradėjau jausti įtampą.. kažkokį nerimą.. tikrai norą bėgti ir slėptis..

Kaip vėliau įsivardinau nesaugumo jausmas.

Ir kad ir kiek stengiausi dirbti su ta būsena, ji niekur nedingo.. kitaip tariant arba turėjau tapti agresyvi..kaip daugelis merginų šiuo metu daro ir esti, arba kažką keisti..

Iš tiesų patyriau, kad iš principo tai glūdi mūsų prigimtyje.. tik nelabai žinojau ką su tuo daryti..

Ir kai dabar visai atsitiktinai išgirdau šį įrašą, pokalbis su psihologe Marina Targakova, nusprendžiau tuo pasidalinti.. Gal kažkam irgi surezonuos..:

https://www.youtube.com/watch?v=2nItvHInEfw