Išmintis

Tas, kuris atsisako

visko, savęs taip pat,

ir tas, kuris nieko

neranda, savęs taip pat,

suvokia tą pačią tiesą.

*

Aš noriu, kad tu

išsiaiškintum, ne tai

į ką tu žiūri, bet

iš kurios vietos

tu žiūri,

ir kaip asmeniškai

tu žiūri.

*

Kuo tu tiki,

tai taps tavo patirtimi.

Kol tu būsi susitapatinęs

su ego, tu ir mėgausies

ir kentėsi savo projekcijas.

Išmintingas atpažįsta

šias tendencijas, greitai atmeta

jas ir lieka kaip neutralus stebėtojas 

tango šokiui iš vardų ir formų.

Mooji, Writings on water

*****************************************************************************************************************************************************

Tiesiog pailsėk.

Jokios ateities ar praeities.

Jokio tikslo ar tapatybės.

Patikėk manim, pasaulis gali apsieiti be tavęs

bent trumpam.

Mooji

*****************************************************************************************************************************************************

Niekas neturi tokios jėgos, kad galėtų

padaryti tave nelaimingu ar apgailėtinu.

Iš esmės, mes patys tai padarome.

Laimė yra mūsų tikroji prigimtis.

Liūdesys paprastai ateina per įpročius

ir per susitapatinimą su asmenybe.

Mes galime būti laimingi kiekvieną momentą,

bet dažniausiai, dėka įpročių, mes renkamės atkreipti dėmesį į tai, kas daro mus nelaimingais ir taip prarandame, tikriau tai paslepiame mūsų natūralų džiaugsmą.

Būk dėkingas visai egzistensijai už viską.

Palik ramybėje nereikšmingas mintis,

rūpesčius ir bėdas - kas kartu ir kas saldu.

Tuoj pat pradėsi jaustis kur kas geriau

ir labai greitai pradėsi matyti gyvenimą pro

ryškesnes, išmintingesnes ir labiau mylinčias

akis.

Pradėk šiandien.

Mooji

*****************************************************************************************************************************************************

Lapkričio 21 d., 15:00 ·

Mes netenkame jėgų kai:

• sakome "taip", o reikėtų sakyti "ne";

• šypsomės, kai norisi verkti;

• nesiilsime;

• įkalbinėjame save dar truputį pakentėti, vietoje to, kad suprastume "dėl kokio šviesaus tikslo aš visą tai dabar kenčiu?"

• pykstame, vietoje to, kad paprašytume žmogaus to, ko mums reikia;

• užsiimame ne savais darbais;

• žmogus neįdomus, o mes dėl nežinia kokių įsitikinimų su juo bendraujame;

• žmonės, esantys šalia, didžiąją laiko dalį kalba apie negatyvius dalykus;

• daug kalbame apie politiką, mokesčius, kamščius keliuose, kaip gyvena kiti;

• dirbame neįdomų, nusibodusį darbą;

• bijome;

• laukiame, kol kas nors ateis (Kalėdų Senelis, princas ir pan.) ir gyvenimas pasikeis;

• barame save, kad esame nevykėliai.

Mes kaupiame jėgas kuomet:

• susipažįstame su naujais žmonėmis;

• gauname naujų žinių;

• keliaujame;

• įveikiame savo baimes;

• išbandome ką nors naujo;

• vaikštinėjame ( nebėgame į darbą ar parduotuvę, o būtent vaikštinėjame be jokio tikslo);

• užsiimame kūryba;

• bendraujame su maloniais žmonėmis;

• bendraujame su žmonėmis, kurie mus palaiko ir tiki mumis;

• rūpinamės savo kūnu (užsiimame joga, sportuojame, einame į masažą);

• atsikratome nereikalingų daiktų (prisiminkime, kaip jaučiamės erdvėje, kuri neperkrauta daiktais);

• atlaisviname emocionalią erdvę (mes visiškai kitaip jaučiamės, kai pavyksta atsisveikinti su žmogumi);

• sakome "ne", kai norisi sakyti "ne" ir sakome "taip", kai norisi sakyti "taip".

*****************************************************************************************************************************************************

Daugelis žmonių stebisi: ,,Kaip žmonės, kurie patiria tiek daug sunkumų, gali tikėti Dievu,

mylėti Jį? Ką Dievas padarė jų labui?

Jis davė jiems tik sunkumus."

Aš sakau: ne, ne, ne. Dėka sunkumų jis man duoda pakantumą ir išmintį. Dėka skurdo jis

duoda kantrybę, dėkingumą, įžvalgas ir nuoširdumą. Dėka ligos jis duoda priėmimą, žmoniškumą ir įvertinimą. Dėka neaiškumų jis privertė mane stebėti, tyrinėti, pasitikėti ir medituoti patį gyvenimą, kas aš esu. Čia yra nuostabios dovanos - neįkainojamos vertės.

Jeigu Dievas man duotų tik pinigus, aš tiesiog

išleisčiau juos ir pridaryčiau daugybę kvailų dalykų. Bet sunkumai ir ligos, ir netgi nepriėmimas padėjo man ryžtingiau siekti Jo ir surasti Jį, ir vertinti Jo nepertraukiamą buvimą ir neblėstančią meilę. Daugelis žmonių mano, kad Dievas egzistuoja daugiausia dėl to, kad

duotų jiems tai, ko jie nori. Bet Dievas mums greičiau duos ne tai, ko mes norim, bet ko mums reikia, kad augtume, dėka išminties, pažinimo ir tiesiogiai patiriamos gyvos Tiesos.

Mooji

*****************************************************************************************************************************************************

Heijo Džonso žodžiai, laimėjus savo paskutines čempiono varžybas:

Darbas įprasmins tavo dieną,

Taigi nebūk tinginys ir veltėdis!

Pasikliauk savo ištverme; labai lengva viską mesti:

Eiti iškėlus galvą per nesėkmes sunku.

Lengva pravirkti, sušukti, kad pasiduodi - ir numirti;

Lengva sukniubti ir nušliaužti tolyn nuo savo svajonės;

Bet kovoti net tada, kai vilties nebėra -

tai geriausias iš visų gyvenimo žaidimų!

Ir nors po kiekvienos kliūties ir kiekvieno lemties smūgio

Tu jausiesi nugalėtas ir išsigandęs,

Pamėgink dar kartelį - velnioniškai lengva numirti,

O gyventi toliau - sunku, tačiau tai - prasminga.

Heijo Džonso istorija primena Gėtės žodžius: "Nepalenkiamas. pastovus atkaklumas gali pasitarnauti net mažiausiems iš mūsų ir retai nepateisina tikslo, nes jo tyli jėga laikui bėgant nepaliaujamai auga." Trumpiau tariant - stenkis ir tau pavyks.

Šis atsisakymas nueleisti rankas vadinamas atkaklumo principu. Liūdna, kad mes mažai tegirdime apie atkakumą šiame nuolankiame pasaulyje.

************************************************************************************************************************