VALGOMI AUGALAI

šioje skiltyje patalpinu informaciją vieno iš man brangaus bičiulio seminaro, kuris tyrinėjo laukinius augalus ir jų maistines savybes. Daug ką išmėgino savo kailiu. Taip pat pridėsiu šiek tiek valgomų augalų iš savo patirties esant Sibire bei Kipro platumose, ką galima valgyti ir kaip paruošti esant laukinėse gamtos sąlygose.

Vandens ir pelkių augalai

Pelkės:

1) žemapelkės (Aukštapelkės jaunystė)

2) aukštapelkės

3) tarpinio tipo

Taigi Augalai:

1)Mažoji plūdena (Slopina alerginius uždegimus). Balose, užmirkęs juodalksnynas.

Į salotas:

2) Lugnė (gelt. žiedai) - upių įlankos. Šakniastiebiuose - daug krakmolo. Reikia termiškai apdoroti. Maistui - anksti pavasarį, ar vėlai rudenį, virti šakniastiebiai (bičiuliai juos kaip bulves kepdavo :)). Iš jų badmečiu buvo gaminami miltai, kepama duona.

3) Plūduriuojantis agaras - išnykęs praktiškai. Buvo naudojama maistui. Vertingi agaro riešutėliai - kepti.

4) Šiurpis - ežerų pakrantėse. Valgomas antroje vasaros pusėje iki žydėjimo (valgomi šaknestiebiai, beskonis, masei į salotas). Ajero lapai yra smaili, o šiurpio - buki. Ajero lapai turi kvapą šiurpis ne.

5) balinis asiūklis - jo riešutėliai yra nuodingi. Jauni ugliukai valgomi. Pilnai suaugę - turi nuodingų medžiagų. Dirvinis asiūklis - naudojamas vaistams.

6) Trilapė papliauška - š. Amerikos - kaip bulvės. Rinkimo laikas - renkama anksti pavasarį ir vėlyvą rudenį. sunku juos surasti. Nes reikia lįsti į šaltą vandenį. Galima auginti prūdo dumble. Reikia purvo sluoksnio. Auga - upių pakrantėse - smėlyje.

7) Dumlialaiškis - valg.šakninė ir virššakninė dalis. Renkamas gyslotasis - pavasarį ir rudenį - iki žydėjimo. Kartus - reikia ilgokai virti nes nuodingas. Džiovintas praranda kartumą ir nuodingumą.

8) skėtinis bėžis - Jokutų duona. Šakniastiebis valgomas - žaliai - aitrokas. Nuvirus - skanu.

Bėžio Miltų nuo kvietinių miltų neatskirsi. Bičiuliai ir viduryje vasaros yra valgę šio augalo.

9) Adatinis duonis - Saldus smilgos galiukas (prie šaknies) Galima maišyti į salotas. Žvyro karjeruose auga.

10) Meldai (ežerinis) vertingas didelis augalas. Valgomi jauni ūgliai. Stiebas - apvalus, neturi lapų. Valgoma baltoji dalis iki šaknų. Valgomi žali, skanūs.

11) Nendrė - augalas kosmopolitas (Švendras augina rudas burbuoles. Viršūnėje - šluotelė. Valgomi - šakniastiebiai (iš jų galima išvirti sirupo). Vėlyvą rudenį, anksti pavasarį. Labai pjausto rankas. Nendrių daigai, kol nepažaliavę - nuostabus skonis. Bet greitai užauga.

12) Paprastoji monažolė - kaip jaunas ryžis. Užsisėja šlapiose pievose yra dar vandeninė. Monažolių grūdelių galima pasikult. Monažolė - Pelkėtose vietose galima išauginti. pribrendimas - VI mėn pab.

13) Ajeras - liaudiškai vadina "Tatorkom" . Dauginasi vegetatyviniu būdu. Yra konceregeninių medžiagų skatina vėžį. Iš šakniastiebių daromi saldainiai. Nuo žarnyno, vudriavimo - 3mm - bubelis - dozė visai dienai. Prie arbatos. Baktericitinis - nuo anginos. Kaip vaistukas ir saldainiukai. Duona kepa ant ajero lapų.

14) Švendras - Vertas dėmesio. Užbujoja. Jei per daug fosforo ir azoto (organikos) tada švendras užbujoja. Švendras išvalo vandenį.

Valgoma - baltoji dalis. Jokio kartumo. ankstyvą pavasarį, rudenį, stiebą - valgyti kai - iki žiedų sukrovimo. Vyriški švendro žiedynai - valgomi. Daug žiedadulkių. Geriau valgyti - pradedant žydėti. Vėlyvą pavasarį. burbuolė - pati natūraliausia, efektyvi priemonė nuo uodų. Jei tinkamu laiku, žalesnę nuskinti, tai džiudama neišsipūkuoja.

15) Nuodingoji nuokana - Nuodingas.Atvirų vandens pakraščių augalas.  Lapas - panašus į kanapės lapai. Kanapė turi 7 lapus.

16) Pelkinė kalpokė - Kraujavimą stabdanti. Mėlyni žiedai. Tarp ajerų, nendrių.

17) Geltonasis vilkdalgis - Nuodingas. Gyvuliai jo neėda. Nuo plaučių uždegimo, mokant tinkamai paruošti.

18) Vandeninė mėta - stipraus kvapo. Nereikėtų daug vartoti ir ilgą laiką. Tinka nuo slogos. Auga drėgnose pelkėjančiose vietose.

19) Vaivoras, Girtuoklė - Mėlynos uogos. Rūgštesnės už mėlynes. Žalių lapų arbata tinka.

Literatūroje teigiama, kad uogos svaiginančios. Daugelyje kalbų liaudiški pavadinimai motyvuoti šiuo poveikiu. Nėra įrodyta, kokia veiklioji medžiaga už tai atsakinga. Svarstoma, kad tai parazituojančio grybo poveikis. Kitur sakoma, kad svaiginimas atsiranda dėl gailio poveikio, kuris dažnai auga kartu. Galimas dalykas, kad pavadinimas atsirado dėl to, kad iš uogų gamindavo alkoholinį gėrimą. Krūmas aukštesnis už mėlynės.

20) Raudonoji gegūnė - reikalinga derlinga žemė (dažna Sibire). Violetiniai žiedai. Po ligų atsigauti tinka. Džiovinti šakniastiebiai.

21) Pupalaiškis - pupos lapais. Balti žiedai. Auga vandenyje. Kaip vaistas - lapai prieš žydėjimą, virškinimui. Kartus šakniastiebis - vaistas bet reikia gerai apdirbti.

Farmakaloginį poveikį sukelia kartumynai: foliamentinas (mentiafolino), lagoninas, sverozodas. Turi truputį jodo, saponinų, vitamino C.Pastaba: nevartoti nėštumo ir žindymo metu, viduriuojant, sergant opalige ar kitomis virškinimo trakto ligomis. Vartojamas sutrikus virškinimui, apetitui sužadinti. Dedama į tulžies sekreciją gerinančių vaistažolių rinkinius. Kelia nuotaiką, didina darbingumą, mažina skausmą, padeda prieš uždegimus ir traukulius. Mėginta gydyti odos ligas – spuogas, žaizdas, sumušimus, dėdavo ant skaudančių sąnarių. Manyta, kad gydo ir drugį – liaudies medicinos ligos pavadinimas taikomas ir malerija – iš čia kilęs ir pavadinimas drugio dobilas. Buvo manoma, kad mažina karščiavimą, tačiau tyrimai tokio pupalaiškio poveikio nepatvirtino.

22) Svilys (dzūk.- kūlynas) - viksvinis. Pūkus kimšdavo. Kai žiedai žydi - vaikų skanėstas. Kai nužydi virsta pūkais.

23) Pelkinis žinginys - Nuodingas. Iš šakn. gamino miltus. Bičiuliai pasakojo kad duona turi ypatingai gero skonio.

24)Pelkinė vingiorykštė - gamtinis "aspirinas". Jauni lapeliai - į salotas - citrus, bet ne kartus. Nuo galvos skausmo. Yra salecino rūgšties. Šaknų - naudoj chomeopatai.

25) Parastoji raudoklė - violetiniai žiedai. Žaizdų dezinfekavimas. Lapai. Antžeminė dalis naudojama.

26) Pelkinė notra - Yra valgoma notra (iš japonijos). Šakniastiebiai naudojami maistui. Žali nėra labai skanūs. Virti - skanūs. Panašiai į virtą topinambą. Rinkti rudenį, pavasarį. Prieš žydėjimą ar po žydėjimo.

27) Pelkinė mandrauninkė - l.gražus pelkės augalas, žydintis rudenį. Sibire - augalas - panacėja nuo visų ligų. o pas mus ji tirpdo akmenis. Anžeminė dalis.

Augalas žydi liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlapiose pievose, ežerų pakraščiuose. Žolė vartojama liaudies medicinoje nuo nervinių širdies neurozių ir nuo kosėjimo krauju. Lietuvoje paplitusi visoje teritorijoje, tačiau nėra dažna.

28) Gailis - medingas, bet medus nuodingas. Balti žiedai. Žydi pavasarį labai lakus. Arbatai - porą lapelių. Buvo naudojama prieš apynius - alaus gamybai. Nuima astmos spazmus (mokėti naudoti). Atbaido peles.

29) Gluosnis pilkasis - krūmas. Pagrindas yra- žievė. Salecilo rūgšties šaltinis (aspiniras) Gerai valo vandenį, ilgos šaknys. Pelk gluosn. lapas - bukas, platesnis.

30) Viksmedis - jo yra visur labai daug. Tarp šaknies ir stiebo - baltoji dalis - riešuto skonio. Valgomas.

31) Pūslėtoji viksva - kūpstais auga. Techn. dalis yra ver - tingesnė negu valgoma.

32) Pelkinė sidabražolė - auga šalia gluosnio. Vasitinis augalas - skrandis, žarnynas. Rauginės medžiagos.

33) Lakišius - iki 20cm nuo viršūnės - renkama Prieš alergijas. (Daugeliui mano bičiulių padėjo, gėrė kaip arbatą, plovė plaukus, pilnai atsistatė). Teigiamai veikia kepenis. Galima naudoti prie egzemos. Pastaba: ilgakotis lakišius - saugotis - invazinė rūšis.

34) Vaistinė česnakūnė - nuostabus augalas, kurio lapelius galima naudoti salotoms, česnako kvapo, turi šiokio tokio kartumo (galima iš vakaro užpilti citrinos sultimis ar obuolių acto šlakeliu, tai ištraukia kartumą ir tuomet į salotas). Prancūzijoje šios vaistažolės ugliukų dedama į salotas gurmanų restoranuose.

35) Meškinis česnakas - lapai panašūs į pakalnutės, bet stipriai kvepia česnaku. Nuostabi priemonė organizmo valymui. Renkama pavasarį. Man asmeniškai skaniausi žiedai į salotas. Žydi kaip tikras česnakas tik baltai ir pagal išmieras mažesnis.

Kiti valgomi augalai ne tik pelkėse:

1) dilgelė - nuostabus geležies šaltinis, plius vitaminų. Geriausia valgyti jaunas pavasario, vasarą dilgėlės sėklytės (nuostabi priemonė tiek moteriškiem organam, tinkamai paruošus, tiek kraujagyslių būklei), taip vadinami dilgėlių karoliai. Pati tiesiog džiovinu tuos karoliu ir naudoju kaip prieskoni ar pabarstuką salotoms, ar tiesiog ant duonos.

2) garšva - valo blogąjį cholesterolį iš organizmo. sakoma vegetarų mėsa. :) Na iš tiesų joje daug mineralų ir mikroelemntų, vitaminų. Tačiau sakyčiau kad komplekse su kitais augalais, bei aliejumi.

3) kiaulpienė - mane mokė kad tai kaip aspirinas skystina kraują, taigi kas turėjo polinkį insultui ar jį pergyveno labai rekomenduojama į salotas įsidėti kiaulpienių lapelių. Per vasara suvalgius 10 pumpurų kiaulpienių sakoma papildome fermentų visiem metam. tai pat kaip kartumynas skatina tulžies sekreciją. Žiedus, kaip daugelis jau žino galima, pasigaminti pienių vyno, pienių medaus kuris padės ir prie bronhitų ir laringitų. Taip pat nuostabi priemonė šaknys.

4) paparčiai - tai vienas nuostabesnių dalykų kaip baltymo pakaitalas. Pastaba valgomos tik dvi rūšys iš viso yra 5 rūšys, tai jeigu kol kas nepavyksta atskirti geriau nerizikuoti nes visos rūšys yra nuodingos. Ir valgomų rūšių yra specialus paruošimas, viena rūšis laikoma druskoje per kelis kartus kol ištraukia kartumą. Kitą rūšį apvirti druskoje kelis kartus ir džiovinti. Skonis panašus į grybo ar žuvies. Dar įdomu būtų pasidalinti.. šis augalas yra venas senesių augalų išlikęs nuo dinozauro laikų praktiškai nepakitęs, panašiai kaip burnotis (išlikę nemutavę), biologiniu požiūriu tai taip pat ypatingas augalas, jeigu Žmogaus somatinėse ląstelėse ir zigotoje yra 46 chromosomos, tai paparčių 107.

5) raudonieji dobilai (kai kas valgo ir batus) - juose yra tam tikros medžiagos kurios skatina lastelių regeneraciją, atsinaujinimo procesus, dėl šios priežasties jie vadinami jaunystės eleksyru. Vasaros metu valgome tiesiog pievoje, turiu bičiulį kuris jų valgo su viskuo deda į sriubą, į grikius žodžiu viską ką valgo :)

6) klevų lapeliai ir žiedai ankstyvą pavasarį - saldūs ir skanūs labai, kas deda į salotas į košes. Pati labiau mėgstu kokteilį kartu su bruknėmis.

7) pušų spygliai - tai vienas nuostabesnių dalykų kurie atėjo į mano gyvenimą. Dėl gausaus chlorofilo kiekio, kuris mūsų organizme priimamas kaip hemoglobinas. Tai iš tiesų viena nuostabesnių priemonių gerinanti, stiprinanti kraują, tai natūraliai ir energijos kiekis padidėja, bei valomas organizmas. Pradžioje mėgau tiesiog pakramtyti, man patikdavo tas gaivos ir miško kvapas plius maloni rūgštelė. Vėliau ėmiau gaminti kokteilius kartu su bruknėmis, citrina, medumi.

8) bruknių lapeliai - apie gydomas savybes parašyta ne viena knyga. Tad neišsiplėsiu. Esant miške tiesiog labai gardi ir maistinga arbata ant laužo kartu mėlyniu lapeliais ar gauromečio.

9) Siauralapis gaurometis - valgomas augalas, galima dėti į salotas (nužievinus pirmąją luobelę) minkštymo. Labai skanu pafermentuoti kelias dienas ir gerti kaip juodą ar žalią arbatą. Nuostabiai maitina, suteikia jėgų, turi antivėžinių savybių.

10) raudonoji šaknis - daugiau ir dažniau Sibire. Galima šiek tiek pakrimsti. Tačiau vertingesnė kaip arbata nervų sistemai, gerina vyrišką potenciją.

11) auksinė šaknis - taip pat daugiau Sibire. Turi skanų rožių kvapą. Arbata nuostabi aktyvina, suteikia daug energijos, bet teigiamai veikia nervų sistemą.

...bus daugiau.. puslapis rengiamas..